- šešuolytis
- šešúolytis sm. (1) žr. šešuolis 1: ^ Negalia išsiblandyti, kaip šešúolytis (apdujęs) vaikščio[ja] Trk.
◊ sàvo šešúolyčio bijóti perdėtai nuogąstauti, būti labai bailiam: Ans bìjo ir sàvo šešúolyčio Klp.
Dictionary of the Lithuanian Language.